Epilepsija- ir vaikų, ir suaugusiųjų liga

Epilepsija, kaip liga, žinoma nuo gilios senovės. Tai dažniausia vaikų ir viena dažniausių suaugusiųjų neurologinių ligų, nieko bendro su psichiatrija neturinti liga. Europoje apie 6 mln. žmonių serga epilepsija, Lietuvoje – 18 tūkstančių. Nors epilepsija yra smegenų liga, dažniausia ji paveikia tik labai ribotą jų dalį, o kita smegenų dalis dirba normaliai. Daugelis pasaulio genijų sirgo epilepsija.

Epilepsija – tai būklė, kuriai būdingi pasikartojantys centrinės nervų sistemos kilmės priepuoliai. Epilepsijos priepuolį galima apibrėžti kaip staigų, nevalingą, laikiną elgesio pakitimą, apimantį sąmonės, judesių, jutimų, autonominės nervų sistemos pokyčius, lydimus nenormalių smegenų elektrinių iškrūvių. Epilepsija nėra viena liga: daugiau kaip 40 neurologinių būklių gali pasireikšti epilepsijos priepuoliu (t.y., epilepsiniu sindromu).

Aiškios priepuolių priežasties, sergant epilepsija, dažnai nustatyti nepavyksta. Nes dėl žinomų ar nežinomų priežasčių yra pažeistos galvos smegenys:

· Simptominė epilepsija – kai smegenų pažeidimas akivaizdus (augliai, insultai, alkoholio poveikis, traumos, gimdymo anomalijos, smegenų infekcijos).

· Kriptogeninė epilepsija – kai smegenų pažeidimas toks mažas, kad jo nepavyksta aptikti dabartinėmis diagnostikos priemonėmis.

· Idiopatinė epilepsija – priežastys nežinomos (manoma, kad įtakos turi genetinis polinkis).

Kai priepuolių priežastis konkreti, būklė vadinama epilepsiniu sindromu. Jį sukeliančios priežastys skirtingos įvairiais amžiaus laikotarpiais: vaikams – tai raidos, medžiagų apykaitos sutrikimų, gimdymo patologijos, infekcijų, traumų, genetinių priežasčių; suaugusiems dažniau pasitaiko dėl galvos smegenų traumų, insultų, smegenų naviko ar infekcijų (meningito, encefalito ir t.t), kitų struktūrinių galvos smegenų pakitimų, ženklių viso organizmo veiklos sutrikimų (elektrolitų disbalanso, gliukozės ar deguonies stokos ir pan.), galimos ir genetinės priežastys.

Epilepsija diagnozuojama tada, kai ligonio gyvenime yra įvykę du ir daugiau pakartotinių neprovokuotų (t.y., nesusijusių su jokia žinoma ūmine išorine priežastimi) epilepsijos priepuolių. Kiekvieną ligonį, kuris patiria traukulių ar kitokius priepuolius, turi apžiūrėti neurologas. Vertingos informacijos suteikia asmenys, stebėję ligonio priepuolius, gyvenantys kartu, galintys apibūdinti sveikatos sutrikimus.

Traukulių ir kitokių priepuolių klinikinė išraiška priklauso nuo to, iš kurios galvos smegenų žievės srities jie kyla. Epilepsija pasireiškia įvairaus pobūdžio priepuoliais, kurių metu žmogus gali išlikti sąmoningas (šie priepuoliai vadinami paprastaisiais) arba gali netekti sąmonės (tai sudėtingieji arba kompleksiniai priepuoliai) – tuomet jis visiškai nereaguoja į aplinką. Gali sutrikti paciento orientacija, jis gali atlikti veiksmus, kurių nesuvokia, o vėliau ir neprisimena.

Komplikacijos

Priepuolio metu galimi sužeidimai (galvos sutrenkimas, liežuvio prikandimas, raumenų plyšimai). Kita sunki komplikacija – epilepsinė būklė. Ji diagnozuojama, kai priepuolis nepraeina per 30 minučių. Ši būklė pavojinga gyvybei. Tokios būklės metu gali sutrikti kvėpavimas, širdies veikla.

Ištikus traukulių priepuoliui, svarbiausia apsaugoti ligonį nuo susižalojimo. Nieko nekiškite į burną, pasibaigus priepuoliui, patikrinkite, ar asmuo normaliai kvėpuoja. Jei ne, gali būti, kad užkrito liežuvis, todėl lengvai pakelkite jo smakrą, šiek tiek atgal atloškite galvą – tai palengvins kvėpavimą. Paguldykite ligonį ant šono kad jam būtų lengviau kvėpuoti, kol atgaus sąmonę. Nepalikite ligonio vieno, kol jis atgaus sąmonę ir orientaciją. Skubiai iškvieskite medikus.

Visuomet skubiai kvieskite medikus, jei priepuolis ištinka nėščią moterį arba kūdikį (taip pat ir tuomet, jei priepuoliai ištinka tik karščiuojant).

Patarimai sergantiems epilepsija

· Venkite alkoholio, nuovargio, mirgančios šviesos, nes tai didina priepuolių tikimybę.

· Maitinkitės reguliariai, saugokitės infekcijų (karščiavimas ir hipoglikemija taip pat dažnina priepuolius).

· Gydytojo paskirtus vaistus vartokite reguliariai. Jokiu būdu patys nenutraukite gydymo, net jei priepuoliai nebesikartoja.

· Išmokite atpažinti artėjantį priepuolį – atsisėskite, kad ir ant žemės, baikite pereiti gatvę ar įspėkite artimuosius.

· Būtinai kreipkitės į gydytoją, jei pirmą kartą jus ištiko traukulių ar kitoks priepuolis, sąmonės netekimo epizodas.

Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Rima Leonauskienė